Site icon SAP News TL

Saudozu José Hakotu Iis ! “Moris Halo Istória, Mate Rai Hela Memória Furak”.

Imajem : Saudozu José Vieira

SAPNewsTL, Lautem : Saudozu José Vieira hakotu iis tanba sofre moras komplikadu, Representante Família Albino da Costa hateten Saudozu moris halo nia istória no hatudu ninia komitmentu ba nasaun ho nia espíritu nasionalismu ne’ebe forte no metin.

Ekipa Kobertura – SAP News TL

“Saudozu José Vieira moris hatudu ninia dedikasaun ba nasaun liu hosi ninia partisjpasaun luta iha tempu funu nia laran, nia luta ne’e iha valor boot ba família, sosiedade no nasaun, nia hatudu ninia espíritu nasionalismu no patriotismu ne’ebe makaas, família sira sei banati tuir ida ne’e”.

“Ami orgullu no apresia tebes ba parte governu no família sira hothotu ne’ebe apoia no partisipa iha serimonia funeral, inklui autoridade lokal sira hotu, nia moris halo istória no mate rai hela memória furak ba família sira”. Hateten Representante Família Albino da Costa iha Cacavei, 04/07/2025

Xefe Suku Cacavei Mário Quintas haktuir Saudozu José nia ema ida kalma, laran diak no hakuak ema hotu, jerasaun foun sira liliu família sira presiza aprende hosi nia hahalok sira.

“Ita hotu agradese ba José Vieira Saudozu tanba nia mós hola parte iha Luro ba libertasaun nasional liliu iha libertasaun pátria, ita aprende hosi ninia kontribuisaun ba ukun rasik an, obrigadu barak ba José Vieira no família sira”. Hateten Xefe Suku Cacavei Mário Quintas

Biografia Saudozu José Vieira

Saudozu José Vieira, Moris iha aldeia Paihira, suco Cacavei, Postu Administrativu Lospalos, Munisípiu Lautém. Iha loron 20 fulan Abríl tinan 1953, saudozu nu’udar oan dahuluk husi Latumalay hosi Uma Lisan Lepuamoto-Lelapamoto no Puaili hosi Tutuhafa Maluhira. Saudozu iha maun alin hamutuk nain hitu (7), mane nain (5) no feto na’in rua (2).

Iha tinan 1974, Saudozu forma uma kain ho señora Alda Vieira husi uma lisan tupara-mahina no kous oan hamutuk nain sia (9), mane nain hitu (7) no feto na’in rua (2) mak hanesan : Anita Vieira, Tito Vieira, Oliveira Vieira (Matebian), Sarmento Vieira, Benedito Vieira, Domingos Vieira (Matebian), Agustina Vieira ( matebian), Moises Vieira no Vitór Vieira, Saudozu moos haki’ak nia bin nia oan feto ida ho Alcina Vieira.

Imajem : Família akompanha Matebian Saudozu José Vieira iha Cacavei, 04/07/2025

Iha tinan 1975, Indonézia invade Timor-Leste, saudozu deside inklina an iha FALINTIL to’o tinan 1978 nu’udar soldadu iha frente armanda ne’ebe responsabiliza hosi Komandante Eurico Paicheco.

Iha 1979-1981, Wainhira matebian rahun saudozu fila hikas ba postu-luro hodi hala’o servisu Frente Klandestina nu’udar membru ligasaun no informasaun parte sub-região talisma ho Komandante Opulai.

Iha tinan 1983-1984, komandu Nangala grupu 4 deskobre saudozu katak nia envolve iha frente klandestina, nune’e kastiga saudozu halo intimidasaun hodi baku,tuku no tebe maibé saudozu la hakiduk no la rende.

Saudozu kontinua firme, aten brani nafatin no luta kontinua hodi hala’o ninia knaar nu’udar Frente Klandestina to’o tinan 1987 maske hetan detenção prolongada hosi KORAMIL 02 Luro no Komandu Nangala Grupu 4.

Iha tinan 1988-1995, Saudozu José Vieira kontinua envolve iha frente klandestina nu’udar liu hosi halo ligasaun ho sentru leste ne’ebe lidera hosi responsável prisipal Aurélio Soares ho kódigu Suaira.

Iha tinan 1995 to’o 1999, saudozu José Vieira kontinua envolve organização sub-sentral haburas ne’ebe responsável Tito da Costa Hornay Todau.

Tuir mai, Iha tinan 1998-1999, Saudozu kontinua envolve an iha frente klandestina liu hosi Conselho Nacional Resistência Timorense (CNRT) hodi prepara ba eleisaun referendu 1999.

Hafoin ukun an, Iha tinan 2009, Saudozu simu medalla Ordem de Presidente Nicolau Lobato ho grau III.

Durante moris, Saudozu José Vieira hanesan aman diak, domin na’in, simplesidade, humor no respeitu na’in ne’ebe servi no dedika an família, sociedade no nasaun. Iha nia moris konsege dudu oan sira ba eskola, apoia oan no beioan sira liu hosi fo ninia domin no hanoin diak ba sira.

Tempu la’o, iha tinan 2019, Saudozu mabetian hahú sofre moras, nune’e família lori saudozu ba konsulta direta iha HNGV Dili durante fulan neen (6). Hafoin ida ne’e saudozu nia moras la konsege kura ho diak, nune’e saudozu fila hikas mai Lospalos hodi koko ba halo tan tratamentu iha Klínika Angena Farma durante fulan neen (6).

Iha tinan 2019-2025, Saudozu José Vieira halo tratamentu maibe la konsege kura nia moras to’o iha loron 28 fulan Juñu 2025 hakotu iis tanba sofre moras komplikadu no halot ona Saudozu José Vieira iha semitériu Paiaharakawa, Cacavei, Lospalos, 04 Jullu 2025.

Saudozu José Vieira ba ho maromak, hela ho maromak no hamutuk ho maromak iha nia kadunan santu. Adeus no adeus, obrigadu barak ba kontribuisaun no dedikasaun tomak.

Iha serimonia funeral ne’e la hetan partisipasaun hosi parte autoridade munisípiu Lautem, Autoridade Postu Administrativu Luro no Lospalos, parte Conselho Combatentes no Libertação Nacional Munisípiu Lautem maske família sira konvida.

Exit mobile version