Livru Hakerek Bazeia Ba Faktus ! Sergio : “La Aseita, Ne’e Direitu Bele Lori Ba Legal”.

Imajem : Autor hakerek livru ho nia titulu “Liurai Veríssimo, Ha’u Mate Ba Ukun Rasik”, Autor Sergio Dias Quitas ho família halo Konferénsia Imprensa iha Salaun Esperansa Elemloi, 15/10/2025
SAPNewsTL, Díli : Polémika livru ho nia titulu “Ha’u Mate ba Ukun Rasik”, ne’ebe hamosu pro no kontra entre familia vitima masakre Muapitine ho familia Dias Quintas, autor livru Sergio Paulo Dias Quintas deklara, istoria breve ne’ebe nia parte deskreve la aumenta no nega istoria, tanba bazeia ba deklarasaun faktus husi sasin moris sira iha.
Guilhermino Ramos da Cruz – SAPNewsTL
Tuir autor livru “Raja Verrisimo, Saya Mati Untuk Kemerdekaan”, Sergio Paulo Dias Quintas hateten, nia parte rekoiñese katak asasinatu Muapitine iha loron ualu (8) fulan dezembru tinan 1983 envolvidu direita husi nia aman rasik Liurai Verissimo Dias Quintas hamutuk ho suspeitu nain haat (4) hodi oho fali timoroan nain lima (5) maibé, nia parte husu publiku presiza buka hatene kona-ba motivu husi akontesimentu refere, tanba livru ne’ebe nia hakerek bazeia ba entervista ho sasin moris sira nia deklarasaun.
“Iha livru ne’e klaru no la nega katak saudozu liurai Veríssimo faz parte husi akontesimentu, maibé Istoria breve ne’ebe ha’u hato’o iha leten bazeia ba faktus husi sasin moris sira, ha’u la aumenta no hamenus istoria ne’ebe mai husi sasin sira hato’o” Dehan Autor Livru Sergio Paulo Quintas liu husi Konferénsia Imprensa, iha Salaun Esperansa, Quarta-Feira, (15/10/2025)
Nia fundamenta, Hanesan autor bá livru Raja Verrisimo Saya Mati Untuk Kemerdekaan, nia rasik konsiente katak livru ne’e rasik sei hamosu pro no kontra, maibé nia parte konsidera katak kritika ne’e buat normal.
“Hanesan hakerek nain livru ida ne’e, ha’u konsiente katak livru ne’e rasik sei hamosu pro no kontra, hodi hariku liu-tan ita-nia pensamentu kritikus iha país ida hanesan Timor-Leste ne’ebé adopta sistema demokrátiku, entaun pro no kontra ne’e buat normal tanbá sei hariku ita-nia pais hodi mantein balansu ne’ebé presiza kuda metin nafatin, maibé labele utiliza sala liafuan demokrasia ho prespektiva no pensamentu ida katak iha pro no kontra ita sai fali inimigu hodi hamosu ódiu no vingansa”.
Sergio hatutan, Parte balun ne’ebe ne’ebe la satisfeitu ho konteudu livru refere, ida ne’e direitu sira-nian atu justifika, maibé nu’udar autor ba livru deklara katak publiku presiza hatene katak, bainhira ema konta no hakerek istória ida labele konta parte balun de’it maibé ténke konta ho integradu hodi fó esklaresimentu ba publiku kona-ba asuntu ne’ebe publiku rasik konsumu.
“Livru ne’e hanesan autobiografia saudozu Liurai Verissimo Dias Quintas, no sai parte istória luta bá Timor-Leste nia ukun rasik-an. Livru ne’e ha’u hakerek bazeia bá peskiza liu-hosi entervista, literatura no autor sira-nia testamuña rasik bá saudozu Liurai Verissimo, nia envolvimentu iha luta ba ukun rasik an” Tenik nia.
Parte sira ne’ebé la aseita ho konteúdu balun hosi livru “Ha’u Mate bá Ukun Rasik-an”, ne’e sira-nia direitu tomak, maibé labele ha-falun fali ho ódiu no vingansa halo defamasaun no
dezakredita fali parte seluk la tuir factos liu-hosi media oi-oin.
Enkuantu, autor livru Sergio Paulo Dias Quintas realsa, karik livru ne’e iha aktu elisitu ruma durante iha prosesu peskiza, no konteúdu to’o nia publikasaun, bele lori bá prosesu legal hodi bele hetan justisa la’os halo defamasaun ho ódiu no vingansa.
Hanesan autor bá livru ne’e hamutuk ho familia Dias Quintas afirma “ami iha pozisaun preparadu hodi responsabiliza ba saida mak hakerek ona iha livru ne’e rasik, tanba ami sempre ho fuan bo’ot hodi simu kritika ho konstrutivu bá livru ne’ebé hakerek no públika ona”. Nia hakotu

Imajem : Associação Ira-Lalar hala’o konferensia imprensa iha Farol, 09/10/2025.
Notisia relevante: 𝗔𝗦𝗜𝗥 𝗞𝗲𝘀𝘁𝗶𝗼𝗻𝗮 𝗟𝗶𝘃𝗿𝘂 “𝗥𝗮𝗷𝗮 𝗩𝗲𝗿𝗿𝗶𝘀𝗶𝗺𝗼, 𝗦𝗮𝘆𝗮 𝗠𝗮𝘁𝗶 𝗨𝗻𝘁𝘂𝗸 𝗞𝗲𝗺𝗲𝗿𝗱𝗲𝗸𝗮𝗮𝗻” 𝗡𝗮𝗸𝗼𝗻𝘂 𝗛𝗼 𝗠𝗮𝗻𝗶𝗽𝘂𝗹𝗮𝘀𝗮𝘂𝗻 & 𝗣𝗹𝗮𝗴𝗶𝗮𝗿𝗶𝘀𝗺𝘂
SAP News TL, Díli : Asosiasaun Ira-LaLar (ASIR) hamutuk ho familia vitima masakre Muapitine konsidera, Autor Livru Sergio Paulo Quintas, viola prinsipiu no rekezitu akadémiku iha prosesu halibur dadus hodi manipula istória masakre Muapitine katak, autor nia aman rasik Verrisimo Dias Quintas mate tanba independénsia maibé autor nia aman inklina iha asasinatu Muapitine hodi oho saudozu Alberto dos Santos.
Tuir informasaun klaridade ne’ebe hato’o husi Portavós Asosiasaun Ira LaLar, Joaviano Salves Reis katak, títulu hosi livru ne’ebé ho versaun indonesia katak “Raja Verrisimo Dias Quintas, Saya Mati Untuk Kemerdekaan” nunka refleta ba kaputulu VI ne’ebé hakerek kona ba Masakre Muapitine ho razaun Verissimo Dias Quintas mós nu’udar autor ne’ebé oho Saudozu Alberto dos Santos iha loron ualu (8) fulan dezembru tinan 1983.
“Autor ba Livro Sergio Paulo Dias Quintas viola prinsipiu rekezitu akadémiku iha prosesu halibur dadus, tanba autor deskreve la honestidade no laiha sensibilidade umana durante entrevista ho familia vitima masakre muapitine” Dehan Portavós ASIR ba Jornalista sira, Iha Sekretáriadu Jerasaun Patriota Farol, Quinta-feira, (09/10/2025).
Portavós ASIR hatutan, Iha kapitulu VI pagina 54 eskritor livru manipula istória hodi sita katak Muncul Bupati Lautem Claudio Viera, lalu berdiri di podium dan berbicara kepada masyarakat bahwa lima orang ini akan dibunuh sekarang juga oleh Pancasila, maibé informasaun los ne’ebe sasin moris sira deklara katak la’os Pancasila mak oho Saudozu sira maibé autor livru nia aman rasik Verrisimo Dias Quintas hamutuk autor sira seluk mak oho vitima nain lima (5) durante asasinatu iha suku Muapitine.
Nia hatutan, iha livru kapitulu VI paragrafu 2 (pajina 55) autor sita katak “Penduduk yang hadir panik, semuanya sudah diatur dan direncanakan oleh pihak militer indonesia, maibé ASIR klarifika katak, planu oho saudozu nain lima ne’e hosi delegasaun ne’ebe mai hosi Lospalos ne’ebe kompostu husi Bupati inklui mós Verrisimo Dias Quintas.
Ho faktus hirak ne’e mak wanhira saudozu Angelo da Costa husu autorizasaun asisténsia médiku ba dampos kontinua ba kodim 1629, maibé Bupati responde katak atu mate mós hakoi no moris mós hakoi, entaun saudozu Angelo da Costa sei husu tan ba militar Indonesia atu tiru mate nia molok hakoi maibé militar Indonezia rezeita ikus mai saudozu Angelo da Costa hakoi moris de’it.
“Ami haree katak autor livru manipula istória masakre Muapitine hodi deskreve iha livru katak nia aman rasik Verrisimo Dias Quintas la envolve iha asasinatu Muapitine, maibé autor nia aman inklui mós hanesan suspeitu hodi oho saudozu Angelo da Costa, Lino Xavier, Alberto dos Santos, Leonel Oliveira no Alvaru Freitas”.
Iha Kapitulu VI iha paragrafu haat (4) (pajina 56) “Armando Ribeiro, yang dipaksa untuk membunuh Lino Xavier, Francisco Pinto dipaksa untuk membunuh Alvaro Freitas dan Liurai Verissimo Dias Quintas dipanggil untuk merbunuh Alberto dos Santos.
“Los duni katak autor nain rua 2 ne’ebe temi hosi Muapitine Obriga duni/di paksa loron ida antes hodi hotu-hotu marka prezensa iha Kantor Desa enkuantu Verrisimo Dias Quintas bolu/dipanggil hodi oho Alberto dos Santos tanba nia hola parte iha Delegasaun Bupati, ami simu informasaun husi sasin moris sira”.
Nia esplika, Autor sira ne’ebe simu orientasaun hosi Bupati Claudio Vieira hodi oho saudozu nain lima, laiha indikasaun nem iha reazen ruma hodi kontra instrusaun ne’ebe Bupati hato’o, sa tan Virisimo Dias Quintas tanba nia hola parte iha grupu Bupati, entaun iha momentu ne’eba Verrisimo hola parte iha bainaka espesial ne’ebé populasaun muapitine simu nia ho arku, tebe no dahur inklui tara-tais, tanba nia nu’udar xefi suku Fuiloro, nia laos komunidade muapitine ne’ebe antes akontesimentu simu orientasaun.
Enkuantu Asosiasaun Ira LaLar hamutuk ho familia vitima konsidera katak, autor livru, Sergio Paulo Dias Quintas halo aktu plaziador iha sub tópiku “Pembantaian Muapitine 8 Desember 1983”. tanba iha sub topiku ida ne’e (pajina 58-66) koalia kona-ba biografia saudozu nain lima. Hafoin halo leitura, nota katak eskritor la’os halo deit plagiarizmu maibé mós komete irregularidade no halo tradusaun falsu ikus mai muda tiha esensia hosi biografia no rezulta ba distorsaun istoria.
Portavós ne’e fundamenta, biografia ne’ebé autor plagiador kopia ne’e, assosiasaun Ira-Lalar mak produs iha tinan 2023 iha ambitu komemorasaun Masakre Muapitine ba dala 40.
Tuir mai asessu ezizensia Asosiasaun Ira-Lalar no familia vitima masakre Muapitine.
1. Husu ba fontes sira ne’ebe sita iha livru hanesan aktual Prezidente da Republika José Ramos-Horta, Primeiru Ministru Kayrala Xanana Gusmao, no Sekretariu Jeral FRETILIN Mari Alkatiri atu verifika verasidade hosi livru, liu-liu kapitulu VI ne’ebe ko’alia kona-ba Masakre Muapitine.
2. Familia kontinua ezije ba CNC no AMRT atu hatu’ur padraun ruma ba pessoal ou instituisaun ruma ne’ebe hakarak hakerek istoria luta rezistensia nian, nune’e labele halo distorsaun ba faktus istoriku sira, no rekomenda mós atu toma medidas ba livru ne’ebe Sergio Dias Quintas hakerek ne’ebe nakonu ho falsifikasaun.
3. Familia ezije ba Sosiadade sivil sira atu defende diretu vitima sira iha tempu rezistensia inklui revitimasaun liu hosi publikasau livru ne’e.
4. Husu ba Faluk no Oan Kiak no Jerasaun Patriota atu kontinua hamrik hodi apoiu familila vitima.
5. Husu ba Defensor Publika atu husu responsabilidade ba Sergio Dias Quintas ne’ebe utiliza instituisaun estadu ba interese privadu.
6. Husu ba Ministru Justisa atu hola medida imediata ba Sergio Dias Quintas ne’ebe utliza instituisaun estadu hodi halo distorsaun ba istoria no liu hosi publisidade halo terus tan vitima masakre muapitine interjerasional.
7. Penerbit Lamaholot atu responsabiliza konteudu livru liu-liu iha kapitulu VI ne’ebé nakonu ho manipulasaun.
8. Assosiasaun Jornalista Timor-Leste atu verifika produtu jornalista nain rua (STL no Jakarta Post) ne’ebe la’o hamutuk ho autor livru iha prosesu entrevista ne’ebé realiza iha loron 12 Marsu 2025, tanba sira iha publikasaun ga lae? Ga Sergio Dias Quintas utiliza sira nain rua hanesan kurtina hodi atinji ninia interese.
9. Ezize ba Autoridade Munisipiu atu hasai imediatamente naran rua travesa Liurai Verisimo iha Lospalos Villa, tanba Lospalos oan iha Eroi barak teb-tebes ne’ebe merese liu atu bolu ba naran avenida rua, traves, beco no seluk-seluk tan.
10. Husu ba públiku atu labele konsumu informsaun falsu sira ne’ebe sita iha livru ho títulu Raja Verrisimo Dias Quintas Saya Mati Untuk Kemerdekaan, kaputulu VI tanba nakonu ho manipulasaun no plagiarismu.
11. Allende kapitulu VI, husu ba publiku atu kontesta wanhira konteudu hosi livru ne’e kontra faktus istoriku luta rezistensia nian.
Entretantu, familia vitima Masakre Muapitine Arlindo da Costa komfirma katak nia parte sei prosesa autor livru Sergio Paulo Dias Quintas, ba tribunál tanba familia identifika katak autor manipula faktus akontesimentu iha masakre Muapitine hodi deskreve katak nia aman rasik Verrisimo Dias Quintas mate tanba defende soberania Timor-Leste, maibé autor nia aman mak suspeitu hodi oho vitima nain lima.