La Hakiduk ! Rede Ba Rai Husu Governu Solusiona Kazu Naktuka Ho Justu

La Hakiduk ! Rede Ba Rai Husu Governu Solusiona Kazu Naktuka Ho Justu

SAPNewsTL, RAEOA : Relasiona ho estaka ne’ebe ekipa negosiador fronteira terrestre tau iha Bene ufe, Sub Rejiaun Nitibe, Rejiaun Administrativa Espesial Oecusse Ambeno (RAEOA), Rede ba rai deklara defende Naktula nu’udar territoriu Timor-Leste nian.

Konforme pozisaun Rede ba Rai (RbR) ne’ebe SAPNewsTL asesu liu husi pajina facebook RbR haktuir katak RbR defende Komunidade nia direitu ba rai iha Naktuka ho 270 hektares.

Iha semana ida ne’e nia laran problema “Naktuka” sai nu’udar issue Nasional ne’ebe mak domina iha Plataforma Media sira. Wainhira ita asesu ba Media (Televizaun, Radio, Jornal no Online) kuaze koalia kona ba asuntu ida ne’e. Hanesan ho informasaun ne’ebe mak publiku barak asesu ona katak issue ida ne’e mosu wainhira ekipa tekniku husi Negosiasaun Fronteira Terestre Entre Nasaun Indonezia no Timor-Leste monta estaka hamutuk 76 iha natar Naktuka, iha suku Bene Ufe, postu Administrativu Nitibe no halo komunidade laos deit iha Naktuka maibe iha Timor-Laran tomak preokupa ho situasaun ida ne’e tamba ida ne’e relasiona ho soberania teritoriu Timor nian.

Tamba sa Rede ba Rai marka prezensa iha ne’eba? No atu halo saida?

Rede ba Rai nia prezensa iha Naktuka ho pozisaun klaru katak Defende komunidade to’os nain no natar nain sira ne’ebe mak sei lakon sira nia rai se wainhira desizaun final ba fronteria entre Indonezia no Timor-Leste bazeia ba estaka ne’ebe mak monta ona. Kona ba kestaun negosiasaun final ba deside fronteira, Estadu iha rekursu hotu atu tenke buka dalan hodi halo negosiasaun ho governu indonezia atu bele solusiona problema ida ne’e ho justu.

Rede ba Rai, fo hanoin ba estadu katak husi total rai 270 hektares ne’ebe mak tau ona estaka ba ne’e iha natar ho medida 96.7 hektares ne’ebe mak fo han uma kain 274 ho ema hamutuk 1.574 no mos to’os ho hektares 29 ba uma kain 39 ho ema 144.

Saida mak sei akontese ba ema sira ne’e sei wainhira sira lakon sira nia rai?

Dalan alternativu saida mak estadu sei halo atu bele garante komunidade sira ne’e nia moris ba oin? Referensia husi monitorizasaun no akompanhamentu kazu sira ne’ebe mak RbR halo, dalabarak estadu hafahe komunidade ho sira nia rai sein hare’e katak komunidade ho sira nia rai ne’e nu’udar unidade ida. Iha kontekstu Timor rai laos deit nu’udar propriedade ne’ebe mak bele komodifika maibe rai iha relasaun forte ho ema husi aspeitu social, kultural no ekonomia. Komunidade sira ne’e moris loron-loron depende tebes ba sira nia rai.

Wainhira Rede ba Rai halo advokasia ba Kazu naktuka, Rede ba rai simu Kritika barak ho termus oin oin. Rede ba Rai nein hakiduk ba ida ne’e. Rede ba Rai simu Kritika, ameasa no intimidasaun oin-oin wainhira halo advokasia ba komunidade nia rai no ida ne’e laos foin mak akontese. Rede ba Rai ho nia membru sira hala’o serbisu ho prinsipiu klaru desde nia ezistensia ate agora. Rede ba Rai nia prezensa iha oecusse mos laos foin dadauk ne’e.

Ba ita bo’ot sira ne’ebe mak foin hatene karik, Hahu’u husi implementasaun projeitu ZEESM ne’ebe mak afeita komunidade sira nia rai mos Rede ba Rai halo akompanhamentu monitorizasaun no halo Kritika, Alargamentu Estrada iha Oecusse mos Rede ba Rai halo akompanhamentu ba komunidade sira no halo Kritika no hamosu duni impaktu pozitivu balun. Laos deit iha oecusse maibe mos iha munisipiu sira seluk. Ida ne’e hatudu katak Rede ba rai hala’o nia serbisu ho nia prinsipiu no la adere ba Partidu ka Figura ida.

Balun dehan Rede ba Rai mak anti dezenvolvimentu no kontra estadu, maibe haluha tiha katak RbR ho komunidade Marconi defende rai estadu ne’ebe ema balun tenta atu privatiza, sira mos haluha katak RbR defende propriedade estadu hanesan Rumah Jabatan Eis Kapolwil ne’ebe mak okupa husi grupu Gembel iha lecidere ne’ebe mak dadauk ne’e individu balun privatiza ona tamba falhansu husi ita nia estadu atu administra ka jere nia propriedade. Sira mos haluha katak wainhira estadu atu foti rai iha Aileu atu hari’I sidade universitariu Rede ba Rai hamutuk ho komunidade sujere rai alternativa atu hari’I ida ne’e.

Ida ne’e siknifika katak atu governasaun lidera husi partidu A ou B mak halao nia knar la tuir lei Rede ba Rai sei kontra ida ne’e. no ida ne’e mak pozisaun husi Rede ba rai nian. Ba oin Komunidade ho Rede ba Rai sei hamutuk nafatin atu fo hanoin no Kritika bai ta nia estadu atu halo nia funsaun ho los tuir Lei ne’ebe mak iha ona.

Enkuantu, polémika rai naktuka sei iha hela faze negosiasaun entre estadu Timor Leste no Estadu Indonézia.

Antes ne’e, Primeiru Ministru Kayrala Xanana Gusmão mos to’o iha Naktuka no halo ona dialogu ho komunidade sira ne’ebe ameasa atu lakon rai hektares 270. Portantu iha dialogu ne’e mos komunidade deklara Naktuka lakohi atu husik sira nia rai nein metru ida ba estadu Indonézia tanba rai ne’ebe ameasa lakon ne’e nu’udar sira nia fatin ba buka moris.

Jornalista : Sergio Lelan

Share This

COMMENTS

Wordpress (0)
Disqus (0 )