Xanana Kompromete Halo Auditória Ba Rô Haksolok & Anula Lei Munisípiu Atauro

Xanana Kompromete Halo Auditória Ba Rô Haksolok & Anula Lei Munisípiu Atauro

SAPNewsTL,DILI– Hafoin Prezidenti Republika (PR) José Ramos Horta, fo toma de posse ba Governasaun da-sia, iha intervensaun Primeiru Ministeiru, (PM) José Alexandre Kay Rala Xanana Gusmão, kompromete Repoen fali normalidade demokratika, liu husi Parlamentu legitimu ida, ne’ebe iha ona mini VI Legistatura no husi Governu legal

Atu aprova Programa 40 Governu nian ba tinan 5, aprova Orsamentu Ratificativu ba 2023 no aprova Orsamentu Geral do Estadu ba 2024. Sei halo esforsu hotu-hotu atu revoga leis no regulamentus ne’ebe nessesarias ba konsolidasaun do Estadu

Tuir Primeiru Ministeiru (PM) José Alexandre Kay Rala Xanana Gusmao, hatete, “Governasaun da-sia propoen, Revoga Lei n.° 3/2014 nebé kria RAEOA no ZEEMS, atu subordina fali Autoridade RAEOA nian ba kontrole ida ne’ebe di’ak liu husi Governu Central, tanba objetivu ne’ebe hakerek iha Lei ne’e, ba kriasaun ZEEMS Ia mosu, la hakerek, nem oitoan, apesar de tinan Sia ona no halo kedas Auditoria ba atividades hotu-hotu ne’ebe hala’o iha ne’eba, inklui mos processo akizisaun (ka, sosa) “Ro Haksolok”, ne’ebe karu tebes”.Dehan Primeiru Ministeiru (PM) José Alexandre Kay Rala Xanana Gusmao, iha Palásiu Prezidente Aitaral laran (01/07/2023)

“Ha’u mos compreende sosiedade sinti deskonfortada tebes, tanba numeru ne’ebe bo’ot liu husi membros do governo. Ha’u la consegue evita halibur timoroan sira ne’e hotu, tanba IX Govenu kompromete-an atu halo diferensia — iha planu, iha asaun no iha jestaun ba responsabilidades.Nune‘e, maka estrutura organica IX Governu haktuir ninia filosofia atu fo kontinuidade ba progressos ne’ebe hetan ona to’o 2017 no atu lori, fila fali, administrasaun públika atu hasoru objetivos efisiensia no efikasia iha prestadu de servicos ba povu no iha prestado de responsabilidades ba Estado”haktuir nia

Sefi governu ne’e salienta, Governo foun ne’e. Pratica governativa husi Governu sei tuir principios boa governaun nian, prinsipios incluido no tuir prinsipiu katak hotu-hotu tenki obedese ba lei. Governasaun foun ne’e hakarak anula tiha Lei ne’ebe kria munisipiu de Atauro, tanba falta de kondisoens infraestruturas nian no logistikas, ne’ebe la iha liu, iha ilha de Atauro, hanesan estradas, eletricidade, bé, porto no aeroporto, Hala’o Auditorias ba Tribunal de Contas, ba Komissaun antikorrupsaun no ba ministeriu publiku, kona-ba irregularidades bara-barak iha Relatórios Anuais, kona-ba programas oi-oin kona-ba falta de processos tenderizasaun ba projetos barak tebes, produtivos hotu bele hatan ba situasaun de economia emergente (ka foin hahu)”

“Ami-nia vizaun maka nasaun ida iha ne’ebe sociedade sai próspera no saudavel, instruida (ka, educada) no kualifikada, inovadora no dinámika, ho acesso generalizado ba bens no servicos ne’ebe essenciais no iha ne’ebe produsaun no empregu, iha sektores Povo Timor, erdiku no brani, la hakiduk atu uza ninia direitu fundamental hodi deside kona-ba ninia destinu.

Atu ida ne’e bele akontese, objetivu ba estrutura IX Governo nian maka ba kada Membru do Governo missaun ida atu kumpre, iha diferentes areas no sectores, hodi bele dudu aktu desisiva, iha periodo ida nebé krusial ba mudanca, hodi mos tau matan ba preparasaun, iha munisipiu ida-idak, ba pessoal tékniku, ne’ebe sei presiza ba processu descentralizasaun de poderes”Nia haktuir

Enkuantu, Prezidenti Republika (PR) José Ramos Horta, fo toma de posse ba membru nono Governu kompostu husi mane (40) no feto nain hitu (7) hahu husi Primeiru Ministru, vise Primeiru Ministru no Ministru Ekonómiku Dezenvolvimentu, Ministru Turizmu no Ambiente, Ministru Koordenador Asuntu Rural, hamutuk Ministru 19 vise Ministru nain 10 no sekretáriu estadu hamutuk nain 15. iha serimonia ne hetan partisipasaun masimu husi orgaun Soberano sira hotu Inklui Konvidadu Internasional sira.

Jornalista: Ermelinda Soares

Share This

COMMENTS

Wordpress (0)
Disqus ( )