Seidauk Integra Istória Iha Kurrikúlu Edukasaun, Estudante Sei Estuda Istória Husi Portugal & Brazil

Imajen Intervista Diretor Ezekutivu CNC Hugo Maria Fernandes iha CNC  Segunda (24/10/2022)

Dili –  Centro Nasionál de  Chega (CNC) hala’o semináriu  siéntifiku kona-ba  reflesaun  ba produsaun  konhesimentu  istória Timor-Leste  iha kontextu Dokumentasaun Istoria  no Deskoloniza Istória, objetivu husi  semináriu ne’e atu fanun no inspira Timor oan sira hodi hakerek istória Timor Leste nian no oinsa bele integra iha kuríkulum edukasaun

Tuir Direitor Ezekutivo Chega  Hugo Maria Fernandes Seminar sientífiku ne’e programa regular CNC nian   hodi exerce ba  mandatu CNC nian no mos parte ida husi programa    governo nian ne’ebe maka  hamutuk ho CNC oinsa maka  organiza  konferénsia no semináriu  kona-ba Istória  Timor nian, Dehan ba jornalista  iha CNC  Segunda (24/10)

Entretantu, Hugu haktuir sermináriu ne’e, oinsa fanun Timor oan sira hodi halo peskiza, hakerek no publikasaun kona-ba Istória Timor nian ba Timor oan sira hotu

“Semináriu ida ne’e ho  objetivo oinsa maka ita Timor komesa inisiativa sira  atu produz ita nia istória, signifika   halo peskiza hakerek  halo publikasaun kona-ba  ita nia istória rasik, integra  istória Timor nian  iha kuríkulum ensinu liliu husi ensinu primária  to’o ensinu superior sira, ita halo reflesaun, maioria konteudu historia timor nian menus la halimar iha eskola sekundaria no ensino superior laiha materia historia”. Tenik Direitor Ezekutivo Chega  Hugo Maria Fernandes ba Jornalista sira iha Salaun Komferénsia  CNC Balide, Tersa (25/10) .

Nia akresenta, Tinan ne’e governu desevolve daudaun matéria Istória ba ensinu superior, tinan oin universidade sira mos iha ona materia  historia

“Ita presiza revisaun ba ita nia instituisaun  edukasaun sira, por exemplu agora iha instituisaun ensinu superior kuaze 19 iha Timor,  maibe to’o agora laiha Universidade ida maka iha Fakuldade Istória tantu Departamento Istoria”. Nia Kestiona

Presidente Ezekutivo  AJAR  José Luis Oliveira 

Iha fatin hanesan, Presidente Ezekutivo  AJAR  José Luis Oliveira  hateten tinan ruanulu seidauk iha departamentu ida ne’ebe estuda kona-ba Istória, estudante Timor oan maioria sei estuda istória husi Portugueza no Brazileiru

“Diskusaun durante loron rua relevantes tebes hodi loke ita nia hanoin, ita tenke esforsu hodi deskonoloniza ita nia Historia rasik, loke ita nia neon, Timor oan rasik seidauk hakerek Istoria, Ita kuaze Tinan  ruanulu ona seidauk iha politika  ne’ebe forte, oinsa atu hakerek no dezenvolve ita nia historia rasik”. Dehan Presidente Ezekutivo  AJAR  José Luis Oliveira

Nia hatutan, Politika seidauk tau importansia no seidauk firme, Iha diskusaun sira konsidera importansia maibe na realidade iha universidade seidauk iha departamentu no seidauk iha unidade atu trata assuntu istória, Nune’e mos iha eskola esinu primária no sekundária inklui materia historia ne’e hakerek husi Portugueza no mos ema Brazileiru.

Historia ne’e sei domina ho sentimetu patriotismu no influensia Governu, Ministériu Edukasaun tantu Ministeriu Ensinu Superior Siensia no Kultura presiza tau importansia hodi dezenvolve material no kria formasaun ba Professor sira

“Historia ne’ebe professor sira fo sira hatutan deit ema nia historia no fo prezudika ba labarik sira laiha koneksaun ba rai ida ne’e ninia istória, tanba ne’e presiza tau importansia hodi desenvolve ita nia istória no kria formasaun ba professor sira”. Hakotu nia

Jornalista  : Ermelinda Soares

Editor        : Ekipa Editorial

Share This

COMMENTS

Wordpress (0)
Disqus ( )